Visame pasaulyje į neregėtas aukštumas kylant gamtinių dujų kainai ir kylant biokuro kainai, kyla klausimų, kokią įtaką tai darys sąskaitai už šildymą. Kadangi didžiąją sąskaitos už šildymą dalį sudaro kintama kuro kaina, šiemet klientams sąskaitos augs. Kodėl? Kas sudaro šildymo sąskaitą?

Iš ko susideda sąskaita už šilumą?

Šilumos kaina susideda iš pastovios ir kintamosios dalies bei PVM mokesčių.

Pastoviąją kainos dalį sudaro personalo, nusidėvėjimo, remonto ir kitos mūsų bendrovės veiklai būtinos sąnaudos. Pastoviąsias sąnaudas patiriame nepriklausomai nuo pagaminto, nupirkto iš NŠG(nepriklausomo šilumos gamintojo) ir vartotojams patiekto šilumos kiekio. Šiuo metu mūsų bendrovės pastovioji kainos dalis yra pati mažiausia tarp  Lietuvos šilumos tiekėjų. 

Kintamąją kainos dalį sudaro dujos ir biokuras, naudojami šilumos gamybai, supirkta šiluma ir nuostoliai tinkle. Šios sąnaudos kinta priklausomai nuo reikiamo pagaminti ir patiekti į šilumos perdavimo tinklus šilumos kiekio bei kuro kainos. Šaltuoju metų laiku kuras perkamas brangiau, nes augant jo paklausai didėja ir kaina biržoje. Ši dalis sudaro didžiausią kainos dalį kliento sąskaitoje. 

Šaltuoju metų laiku už šildymą mokame brangiau, nes žema oro temperatūra lemia didesnį šilumos energijos kiekio sunaudojimą. Taip pat padidėja ir kuro, naudojamo šilumos energijos gamybai, kaina, nes išauga jo paklausa. O šilumos sąskaita apskaičiuojama padauginus jūsų būsto sunaudotos šilumos energijos kiekį iš tam mėnesiui nustatytos šilumos kainos.

Sąskaitos už šildymą dydis priklauso nuo to mėnesio šilumos kainos už vieną kilovatvalandę ir Jūsų būsto šildymui sunaudojamo šilumos energijos kiekio. Šilumos kaina padauginama iš Jūsų būsto sunaudoto šilumos kiekio.

Kodėl visoje Lietuvoje brangs šildymas?

Pagrindinę įtaką šilumos kainų augimui turi didėjančios dujų ir biokuro kainos, kurias diktuoja pasaulinės energijos išteklių rinkos.

Priežastys, kodėl visame pasaulyje brangsta gamtinės dujos

Situacija Europos dujų rinkoje yra unikali ir, tikėtina, netruks ilgai, tačiau šį šildymo sezoną šilumos energijos kaina auga dėl itin brangaus kuro. Dujų brangimą lėmė kelios priežastys: 

• Neįprastai šalta praėjusi žiema Europoje. Dėl šios priežasties dauguma dujų saugyklų buvo ištuštintos ir siekiant jas skubiai papildyti rengiantis naujam šildymo sezonui, dujų paklausa labai padidėjo.

• Norvegijos dujų telkiniuose bei vamzdynuose buvo atliekamas plataus masto remontas ir profilaktika, todėl antro pagal dydį Europos dujų tiekėjo pardavimai smarkiai sumažėjo. Atsižvelgdama į situaciją, Norvegija darbus baigs anksčiau laiko ir norvegiškų dujų tiekimas nuo spalio bus įprastas.

• Azijos, Australijos ir Afrikos suskystintų dujų (SGD) gamyklose dėl įvairiausių priežasčių gamyba smarkiai sumažėjo.

• Atsigaunančią SGD gamybą nugriebia Azijos rinkos, kurių pramonės atsigavimu suinteresuotos didžiosios ekonomikos, todėl Europos SGD rinkoje produkto tiekiama mažiau, o paklausa viršija pasiūlą.
• Rusijos ir „Gazprom“ veiksmai. Pirma, Rusijos dujų saugyklos taip pat ištuštėjusios ir pagal tos šalies įstatymus, dujų tiekėjai privalo pirmiausia tiekti dujas vidaus vartotojams, todėl eksporto apimčių smarkiai didinti negali. Antra, „Gazprom“ labai nepatenkintas Europos sprendimu naujai pastatytam „Nord Stream 2“ dujotiekiui taikyti  ES Trečiojo paketo reikalavimus – tai reiškia, kad Gazprom, būdamas ir gamintojas, ir tiekėjas, turi teisę išnaudoti tik 50 proc. dujotiekio pajėgumų. Trečia, siekdamas parodyti savo įtaką dujų rinkai, „Gazprom“ vykdo tik minimalius kontraktinius tiekimo įsipareigojimus, visiškai neparduoda papildomų kiekių neatidėliotino tiekimo (spot) platformoje, nepaisant labai aukštų kainų, taip pat nesudaro jokių ateities sandorių 2022 metais. Tokie „Gazprom“ veiksmai ne tik didina įtampą, bet ir kelia įtarimų dėl „dujų“ šantažo – 40 Europos Parlamento narių jau kreipėsi į Europos Komisiją, reikalaudami ištirti „Gazprom“ veiksmus.

Šiemet Europos dujų rinkoje susiformavo vadinamoji „tobula audra“, kai vienu metu susiklosto itin daug nepalankių aplinkybių. Tokie reiškiniai labai reti ir, tikėtina, kad jau kitais metais rinka grįš į įprastą būseną. 

Parengta pagal UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ informaciją.