Naujienos
Kaip už šildymą mokėti mažiau


 

Susitikimuose su vartotojais UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“  specialistai pastebi, kad šilumos kaina nėra labiausiai akcentuojamas dalykas. Žmonėms žymiai svarbiau, kiek iš viso teks mokėti už šildymą tą ar kitą mėnesį, kodėl vieną mėnesį tenka mokėti daugiau, kitą – mažiau, kodėl pas kaimyną gerokai šilčiau, o mokėti reikia tiek pat ir pan.

Mokėjimai už šildymą labiausiai priklauso nuo pastate suvartoto šilumos kiekio. Šis, savo ruožtu, priklauso nuo pastato būklės, lauko oro temperatūros ir patalpose norimos palaikyti temperatūros.

Be abejo, mokėjimai už šildymą priklauso ir nuo šilumos kainos, tačiau lemiamą įtaką mokėjimų už šilumą dydžiui daro būtent jos suvartojimas.

Pastatų būklė lemia, kaip efektyviai šiluma juose bus vartojama.  Šildymo sezono metu sąskaitos už šilumą kokybiškuose ir renovuotuose namuose, lyginant su prastos būklės ir nerenovuotais daugiabučiais gyvenamaisiais namais, skiriasi iki 3 kartų. Lentelėje pateikiame daugiausiai, vidutiniškai ir mažiausiai Elektrėnuose už šildymą 2019 m. sausį mokėjusių gyventojų pastatų šilumos suvartojimo ir mokėjimų duomenis:

Pastatų grupės pagal šilumos suvartojimą

Adresas

Statybos metai

Šilumos kaina gyventojams
(su PVM)

Šilumos suvartojimas 60 m² ploto buto šildymui

Mokėjimai už šilumą 60 m² ploto buto šildymui 
(su PVM)

ct/kWh

kWh/mėn.

Eur/mėn.

Mažas

Trakų g. 5 (renovuotas)

1982

Renovuotas

2018

5.84

10,78

37,20

Mažas

Trakų g. 4 (renovuotas)

1982

Renovuotas

2015

5.84

10,98

38,40

Mažas

Šarkinės g. 5 (renovuotas)

1995

Renovuotas

2016

5.84

9,31

32,40

Vidutinis

Sodų g.10

1961

5.84

20,11

70,20

Vidutinis

Pergalės g. 5

1988

5.84

22,88

79,80

Vidutinis

Trakų g. 16

1983

5.84

21,98

76,80

Didelis

Saulės g. 9

1984

5.84

31,02

108,60

Didelis

Taikos g. 9

1980

5.84

30,72

107,40

Didelis

Saulės g. 23

1983

5.84

30,17

105,60

 

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek šilumos kaina, tiek lauko oro temperatūra visiems buvo vienoda. Todėl akivaizdu, kad daugiausiai mokėjimai už šildymui suvartotą šilumą skyrėsi dėl skirtingos pastatų būklės.

Ką daryti?

Atsakymas – pagal išgales gerinti savo gyvenamųjų pastatų būklę ir diegti šilumos taupymo priemones. Paprastesnėmis taupymo priemonėmis gali pasirūpinti patys gyventojai, sudėtingesnėmis – pastatų administratorius ar bendrijų pirmininkai.

Kaip žinome, daugiausia šilumos prarandama per išorines pastatų sienas, langus, duris, rūsių langelius, pamatus bei stogus. Todėl efektyviausias būdas sustabdyti šiuos praradimus – kompleksinė pastato renovacija. Tai sudėtingas ir gana brangus būdas, tačiau jis apsimoka ir atsiperka, ypač, jei pasinaudojama paramos programomis. Lietuvoje ir Elektrėnuose bei Vievyje esantys pavyzdžiai rodo, kad, įvykdę kompleksinę pastato renovaciją, gyventojai sutaupo nuo 40 iki 60, o atskirais atvejais net iki 75 proc. šilumos. Atitinkamai sumažėja ir gyventojų už šilumą mokami pinigai.

Dažnai žmonės skundžiasi, kad gyvena pernelyg karštai ir priversti atsidaryti langus arba, kad jų butuose pernelyg vėsu, palyginus su kaimynais, o mokėti tenka tiek pat. Tai yra beveik kiekvieno senos statybos daugiabučio problema. Tai, kad butuose šildoma nevienodai, yra išbalansuotos namo šildymo sistemos požymis. Dažniausiai jis atsiranda  dėl savavališkų ar netinkamai atliktų šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymų. Dėl to, labai svarbu tinkamai šildymo ir karšto vandens sistemas subalansuoti. Šiuo tikslu turėtų būti  ant stovų sumontuojami balansiniai ventiliai.

Dar viena, palyginti, paprasta šilumos taupymo priemonė yra ant radiatorių sumontuojami termostatai – prietaisai, padedantys reguliuoti patalpos oro temperatūrą. Jie palaiko vartotojo nustatytą temperatūrą tol, kol termostatas nenustatomas kitaip. Tačiau šie prietaisai duoda naudos tik naujos statybos arba renovuotuose pastatuose, kuriuose buvo modernizuota šildymo sistema.

Paprastesnėmis šilumos taupymo priemonėmis gali pasirūpinti ir patys gyventojai.

Didžiausi šalto oro srautai į patalpas patenka pro nesandarius langus ir duris. Tad natūralu, kad pirmiausia reiktų juos užsandarinti. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos galima užsandarinti silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Sandarinti reikia ne tik lango rėmus, bet ir stiklą.

Tuo pačiu principu galima užsandarinti ir buto ar laiptinės lauko duris.

Siekiant, kad šiluma netrukdomai sklistų į kambarį, nereikėtų užstatyti radiatorių baldais ar uždengti jų dekoratyvinėmis grotelėmis ar užuolaidomis. Didelių gabaritų baldus patartina statyti prie išorinių sienų.

Saulėtomis šaltojo sezono dienomis patartina atitraukti užuolaidas ar žaliuzes. Taip leisite saulės spinduliams apšviesti ir papildomai pašildyti Jūsų būstą.

Kambariuose už radiatorių patartina įrengti šilumą atspindinčius ekranus iš folijos ar skardos, kurie atspindi iki 90 % infraraudonųjų spindulių ir sąlygoja patalpos oro temperatūros padidėjimą 1 – 2 ºC.

Patalpas vėdinti patariama plačiai atidarius langus ir sukūrus trumpalaikį skersvėjį, kuris pakeičia orą patalpoje, bet nesuspėja jos atvėsinti. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu pamažu, bet ilgą laiką.

Esant galimybei, po medinėmis grindimis paklokite izoliacinės medžiagos sluoksnį.

Šilumą padeda sutaupyti ir karšto vandens vartojimo įpročių pakeitimas. Pavyzdžiui, mažiau karšto vandens sunaudojama prausiantis po dušu, o ne prileidžiant į vonią, indus plaunant  užkimštoje kriauklėje, o ne po tekančia srove ir pan.

Jei indus plaunate indaplove, o skalbiate automatine skalbimo mašina, karšto vandens dažniausiai išvis nenaudojate, tačiau šiais atvejais naudojate nemažai elektros energijos.

 

UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis" šilumos tarnybos vadovė

Asta Liutkienė

Atgal Spausdinimo versija